|
Kar�tos IT naujienos
Atsiliepimai
Prenumerata
Orakulas
Juokai
�ansas!: Laim�k priz�!
M�s� kalendorius
Rugpj��io 02 d.
M�nulis: Jaunatis
32 savait�, 214-ioji diena metuose, Liutas
�iandien vardo diena:
Alfa, Alfonsas, Guoda, Gustas, Gustavas, Tautvaldas
1549 m. gim� Mikalojus Kristupas Radvila, Mikalojaus Radvilos Juodojo ir El�bietos �idlovieckos s�nus, Nesvy�iaus ir Olykos kunigaik�tis, vienas �takingiausi� valstyb�s ir kult�ros veik�j�, �inomas Na�lait�lio vardu. 1563-1567 m.
studijavo u�sienyj e (Leipcige, Strasb�re, Romoje, Pary�iuje). Gr���s gavo auk�tas pareigas (1569 m. - r�m� mar�alka, 1579 m. - didysis mar�alka, 1586 m. - Trak� ka�telionas, 1590 m. - Trak� vaivada, 1604 m. -
Vilniaus vaivada). Per�j�s � katalikyb�, labai pad�jo kontrreformacijai.
Buvo silpnos sveikatos. Pirmasis i� Lietuvos aristokrat� aplank� �vent�j� �em� (1582-1584), tapo I�ganytojo Kapo kavalieriumi. Para�� knyg� "Kelion� � Jeruzal�" (pirm� kart� pasklebta lotyn� kalba 1601 m.). 1584 m.
ved� El�biet� Eufemij� Vi�niovieck�, kunigaik��io Volyn�s vaivados Kaributo Vi�niovieckio dukter�.
Susilauk� 9 vaik�. Nesvy�iuje pastat� pirm�j� Lietuvos-Lenkijos valstyb�je barokin� �v. Mikalojaus j�zuit� ba�ny�i�, kolegij�, benediktin� vienuolyn�, pil�. Jo pastangomis Nesvy�ius tapo
reik�mingu kult�ros centru. �ia buvo biblioteka, archyvas, turtingi dail�s rinkiniai, portret� galerijos. Taip pat �ia buvo organizuoti LDK lauko kartografavimo darbai. J� pagrindu sudarytas ir 1613 m. Amsterdame
i�leistas tuo metu tiksliausias LDK �em�lapis. Nuo 1612 m. pasiligoj�s didikas
pasitrauk� i� valstyb�s gyvenimo. Mir� 1616 m. vasario 28 d. Palaidotas Nesvy�iaus �v. Mikalojaus ba�ny�ioje.
1650 m. Lenkijos ir Lietuvos valstyb� sutartimi su Rusija �sipareigojo u�drausti knygas,
�eminan�ias caro ir bojarin� garb� ir nepretenduoti � Maskvos sost�.
1658 m. Rugpj��io m�n. V. Gosievskis susir�m� su rus� daliniu. �ved� feldmar�alas R. Duglas i�st�m� Lietuvos kariuomen� i� Livonijos ir ��eng� � Lietuv�.
1785 m. Gonsiorove gim� Jonas Oldakovskis, VU profesorius, teis�s filosofas. 1795-1802 m. mok�si Lom�os pijor� m-loje. 1804 m. �stojo � VU Moralini� ir poltini� moksl� fakultet�, kur� baig� magistro
laipsniu. 1809 m. gavo teis�s daktaro laipsn�. 8 metus d�st� Kremeneco gimnazijoje rom�n� teis�. 1817 m.
buvo pakviestas � VU d�styti prigimtin�s teis�s. 1818-1819 m. Getingeno universitete klaus�si prigimtin�s teis�s, teis�s filosofijos, vokie�i� teis�s istorijos paskait�. Gr���s � Vilni�, dirbo prigimtin�s
teis�s profesoriaus pavaduotoju. �mogaus prigimtin�s teis�s filosofij� jis ai�kino abstrak�iai, remdamasis bur�uazin�s demokratin�s teis�s koncepcijomis. Mir� 1821 06 13 Gonsiorove.
1786-1791 m. kovo-rugpj��io m�n. Lietuvos eksportas i�augo 2,7 karto (nuo 8,4 iki 22,3 mln. auksin�). Daugiausiai buvo i�ve�ama � Pr�sij�.
1945 m. Potsdamo konferencijos nutarimu Karaliau�iaus kra�tas perduotas Soviet� Rusijai.
HOT kalendoriaus archyvai:
rugpj��io 01 d.
Kod�l turime branginti istorij�?
Mankurtas - tai asmuo be atminties
Skaitykite:
Lietuvos istorijos resursai Internete
Lietuvos Partizan� karo kronika
Vytauto Did�iojo suvokimo kaita
Adolfo Hitlerio paslaptis
D�l soviet� paminkl�
PAPILDYKITE!
Papildomi istorijos puslapiai:
Skryd�iai oro balionais Lietuvoje 19 a.
Oreivyst�s istorija
TRIAD radijas
Lietuvos fantastikos klubai
Ar seniai prie Baltijos kalbama lietuvi�kai?
Lietuvos pankus prisimenant
Salant� parapijai - 395 metai
�los kra�tas senov�je
Alov�s vietovard�io kilm�
Priekul� slenkant am�iams
Senoji Buivyd�i� ba�ny�ia
Vilkavi�kis iki XIX am�iaus vidurio
�v. Trejyb�s (Plymouth) parapijos istorija
A.Burba - visada priekyje (Plymouth kunigo istorija)
Kas vyko prie� 1000 met�?
Kas vyko prie� 749 metus?
Kas vyko prie� 750 met�?
©2000, HOT.LT.
Draud�iama be leidimo naudoti bet kuri� �ios svetain�s dal�.
| 
