Trenčynas

Trenčynas svk. Trenčín

Trenčyno pilis

Trenčynas 48°53′31″ š. pl. 18°02′12″ r. ilg. / 48.89194°š. pl. 18.03667°r. ilg. / 48.89194; 18.03667 (Trenčynas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Slovakija
Kraštas	Trenčyno kraštas

Meras	Branislav Celler

Gyventojų (2025)	54 104
Plotas	81,996 km²
Tankumas (2025)	660 žm./km²
Altitudė	211 m

Pašto kodas	91101
Tinklalapis
Vikiteka	Trenčynas

Kirčiavimas	Treñčynas ^[1]

Trenčynas – miestas vakarų Slovakijoje, Vaho upės slėnyje, netoli Čekijos sienos. Tai devintasis pagal gyventojų skaičių miestas šalyje. Virš gyvenvietės iškilusi viduramžių laikų pilis. Yra Trenčyno geležinkelio stotis, oro uostas, valstybinis Aleksandro Dubčeko universitetas, miesto muziejus, meno galerija. Įsikūrusios mašinų gamybos, medienos apdirbimo, tekstilės, odos, siuvimo, maisto pramonės įmonės.^[2]

Trenčyne gimė populiarus rašytojas, senovės civilizacijų tyrinėtojas Voitechas Zamarovskis. XIV a. Trenčyno pilyje rezidavo vengrų ir slovakų žemių valdovas Matušas Čakas.

Istorija

Gyvenvietėje pirmieji gyventojai pasirodė ant kalvos pastačius Trenčyno pilį. 1412 m. Zigmantas Liuksemburgietis miestui suteikė laisvojo imperijos miesto privilegijas. 1708 m. vyko Trenčyno mūšis tarp valstiečių kurucų sukilėlių ir Habsburgų monarchijos kariuomenės.

Gyvenvietė suklestėjo, kai XIX a. nutiestas geležinkelis tarp Žilinos ir Bratislavos, pastatytas Trenčyno geležinkelio tiltas per Vahą. Mieste pradėtos kurti naujos įmonės, ypač vystyta tekstilės, maisto ir mašinų pramonė. 1867 m. miesto statusas iš „laisvojo imperijos miesto“ pakeistas į „miesto su savivalda“.

2026 m. Trenčynas išrinktas Europos kultūros sostine (kartu su Oulu Suomijoje).

Istorijos, kultūros paminklai

Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, 1324 m., renesansas
Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčia, 1657 m., barokas
Evangelikų bažnyčia, 1794 m., klasicizmas
Šv. Onos koplyčia, 1768 m., barokas
Trenčyno sinagoga, 1913 m., bizantinis, secesinis stilius
Trenčyno elektrinis geležinkelis, 1909 m., 760 mm vėžė
Miesto vartai, 1549 m., renesansas
Trenčyno pilis, XI a., romanika

Gyventojai

Gyventojų statistika (10 metų)^[3]
Metai	1995	2005	2015	2025
Žmonių skaičius	58 872	56 750	55 698	54 104
Skirtumas		−3,60 %	−1,85 %	−2,86 %

Gyventojų statistika^[3]
Metai	2024	2025
Žmonių skaičius	54 130	54 104
Skirtumas		−0,04 %

Sportas

FK AS Trenčín – futbolo klubas
AS Trenčín (moterys) – moterų futbolo ekipa
HK Dukla Trenčín – ledo ritulio klubas
„Kraso Trenčín“ – dailiojo čiuožimo klubas
Pavolio Demitros žiemos stadionas
Sihotės stadionas

Šaltiniai

↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
↑ Trenčín. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
1 2 „Počet obyvateľov podľa pohlavia - obce (ročne) [om7101rr_obce=AREAS_SK]“. Statistical Office of the Slovak Republic. 2026-03-31. Nuoroda tikrinta 2026-03-31.

Nuorodos

Oficiali svetainė Archyvuota kopija 2010-09-20 iš Wayback Machine projekto.

[1] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[2] Trenčín. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015

[sk_pop-3] 1 2 „Počet obyvateľov podľa pohlavia - obce (ročne) [om7101rr_obce=AREAS_SK]“. Statistical Office of the Slovak Republic. 2026-03-31. Nuoroda tikrinta 2026-03-31.

[1]

[2]

[3]