Lankstas
Lankstas, arba šarnyras (pranc. charnière, 'vyris')[1][2] – konstrukcijos ar mechanizmo, sudaryto iš dviejų grandžių (elementų, dalių), judamoji jungtis, leidžianti vienai iš jų suktis, pasisukti ar svyruoti kitos atžvilgiu.[3] Judamosios dviejų grandžių jungtys naudojamos mašinų ir prietaisų svirtiniuose mechanizmuose, langų, durų ir kitose judančiose viena kitos atžvilgiu konstrukcijose. Kai kuriuose mechanizmuose lankstai dengiami gaubtais, saugančiais nuo užteršimo.
Lankstų tipai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Cilindinis lankstas sudaro sukamąją kinematinę porą, kurios grandys viena kitos atžvilgiu sukasi apie bendrą ašį. Paprasčiausias cilindrinis lankstas sutinkamas stūmoklio ir švaistiklio jungtyje: pirštas, nejudamai sujungtas su viena grandimi, ir besisukiojanti įvorė, sujungta su kita grandimi. Dažnai naudojamas cilindrinis lankstas, kurio nejudamoji grandis yra guolis.[3]
Rutulinis (sferinis) lankstas sudaro erdvinę kinematinę porą, kuri leidžia jungiamiesiems elementams pasisukti apie trimatės erdvės x, y, z ašis. Tokie yra sukurti automobilio vairo pavaros lankstai.[3]
Universalusis lankstas sudaromas jungiant du susikertančius velenus. Jungtyje kampas tarp jų gali kisti. Vietoj rutulinio lanksto naudojamas universalusis lankstas, sudarytas iš dviejų cilindrinių lankstų.[3]
Dvigubasis lankstas naudojamas, esant tarp velenų dideliam kampui. Tai jungtis iš trijų grandžių, kurių bendra sukimosi ašis gali būti laisva ir standžiai sujungta su bet kuria grandimi.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Šarnyras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- ↑ Ar vartotinas žodis „šarnyras“ Archyvuota kopija 2017-09-26 iš Wayback Machine projekto. vlkk.lt
- 1 2 3 4 5 Lankstas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007